Egidijus Krivka. Civilinio proceso inscenizacija. Metodinė mokymo priemonė. – Vilnius: Žaltvykslė, 2007. ISBN 978-9986-06-258-5. Atsisiųsti įvadą.
Ši metodinė mokymo priemonė skirta Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų teisės studijų studentams. Autorius siekė apibendrinti ir susisteminti savo sukauptą patirtį organizuojant studentų civilinio proceso inscenizacijas.
Inscenizacija yra tokia teisės studijų forma, kuria suderinamas teorinis ir praktinis studentų pasirengimas būsimajai teisininko profesijai. Ji leidžia atskleisti būsimosios profesijos žavesį, padeda suprasti teisinės praktikos sudėtingumą. Civilinio proceso inscenizacija skatina juose dalyvaujančių studentų savarankiškumą, išradingumą, sugebėjimą sudėtingose situacijose pasirinkti tinkamą elgesio modelį, argumentuotai dėstyti savo poziciją, ir net tam tikru atžvilgiu padeda atrasti savo profesinį pašaukimą.
Praktika parodė, kad civilinio proceso teisę studijuojantys studentai pasigenda konkrečios praktinės informacijos apie bylinėjimąsi teisme, teismų veiklą, teisėjų ir advokatų darbo specifiką ir jų profesinės veiklos standartus. Tais klausimais esama informacija yra pernelyg formali ir abstrakti, todėl net ir susipažinus su ja studentams lieka neaišku, kaip praktiškai vyksta teismo posėdis, kaip elgtis civilinėje byloje vienokios arba kitokios procesinės padėties asmenims, kaip rengtis civilinės bylos nagrinėjimui ir įforminti procesinius dokumentus, kokiais metodais ir būdais tirti bylos medžiagą, kokie keliami reikalavimai teisėjų ir advokatų profesinei etikai.
Šia metodine mokymo priemone bandoma pašalinti minėtąsias spragas. Pateikiamoje medžiagoje galima rasti atsakymus, kaip turėtų rengtis civilinio proceso inscenizacijai, ką turėtų daryti ir kaip elgtis inscenizacijos metu teisėjų, šalių ir jų advokatų bei kitų civilinio proceso dalyvių vaidmenis atliekantys studentai. Metodinėje mokymo priemonėje pateikiamos metodinės civilinio proceso inscenizacijos rekomendacijos ir taisyklės, civilinės bylos nagrinėjimo inscenizuotame teismo posėdyje pavyzdinė tvarka, advokato pasirengimo inscenizuojamos civilinės bylos nagrinėjimui metodika, reikalavimai baigiamajai advokato kalbai, dalyvaujančių byloje asmenų elgesio taisyklės, procesinių dokumentų ir advokato dokumentų pavyzdžiai bei įvairūs priedai.
Šis leidinys gali sudominti ir profesinę veiklą pradedančius jaunuosius teisės specialistus. Jis taip pat gali būti įdomus ir naudingas teisininkams, dirbantiems praktinį darbą.
Egidijus Krivka. Viešojo intereso gynimas civiliniame procese. – Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2009. ISBN 978-9955-19-126-1.
Šioje mokslinėje monografijoje viešasis interesas aptariamas kaip socialinė teisinė kategorija ir savarankiškas teisminės gynybos bei teisinės apsaugos dalykas. Joje atlikti moksliniai tyrimai leido suformuluoti ir pateikti viešojo intereso sąvokos apibrėžimą ir apibūdinti viešojo intereso dalyką bei subjektus. Monografijoje atskleidžiamos ir nagrinėjamos viešojo intereso apsaugos civiliniame procese aktualios teorinės ir praktinės problemos, pateikiami pasiūlymai šioms problemoms spręsti. Tuo tikslu monografijoje analizuojamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos, reglamentuojančios viešojo intereso apsaugą, aptariamos problemos, susijusios su prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų dalyvavimu civiliniame procese, siekiant apginti viešąjį interesą, nagrinėjamos viešojo intereso gynimo individualiais, grupės ieškiniais ir išvestiniais ieškiniais problemos, atskleidžiamos res judicata principo įgyvendinimo grupės ieškinių procese problemos. Monografijoje taip pat tiriami pastaruoju metu Lietuvoje pateikti įstatymų projektai, kuriais siekiama tobulinti viešojo intereso gynimo civiliniame procese ir grupės ieškinių viešajam interesui ginti teisinį reglamentavimą, kritiškai vertinami tokio reglamentavimo neatitikimai bendrųjų civilinio proceso teisės doktrinos reikalavimų bei civilinio proceso teisės pagrindinių principų ir pateikiama reikšmingų pasiūlymų tokiam teisiniam reglamentavimui tobulinti.
Monografija skirta socialinių mokslų srities teisės krypties mokslininkams, teisėkūros subjektams, aukštųjų universitetinių mokyklų teisės studijų doktorantams, magistrantams bei kitiems studentams, taip pat teisėjams, prokurorams, valstybės ir savivaldybių institucijų darbuotojams ir visiems kitiems, besidominantiems viešojo intereso gynimo teorinėmis ir praktinėmis problemomis. Tikimės, kad ši monografija susilauks didelio visuomenės ir aktyvių jos atstovų, siekiančių ginti ne tik savo subjektines teises, bet ir bendrus, daugeliui bendruomenės narių svarbius interesus, susidomėjimo.
Beliūnienė L., Burnytė M., Kavoliūnaitė-Ragauskienė E., Krivka E., Lankauskas M., Latvelė R., Matulionytė R. Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos teisėje: kriterijai ir prioritetai. Monografija. – Vilnius: Eugrimas, 2015. ISBN 978-609-437-288-9. Atsisiųsti monografijos tekstą.
Leidinyje, tiriant viešojo intereso atpažinimo problemą ir siekiant pateikti viešojo intereso apibrėžtumo gaires, daugiausia dėmesio skiriama Lietuvos teismų praktikos analizei dviem kryptimis – kriterijų (elementų, požymių, pagal kuriuos atpažįstamas viešasis interesas) ir prioritetų (argumentų, kurie lemia pirmenybės viešajam interesui suteikimą privačių interesų atžvilgiu arba vienam iš viešųjų interesų esant kelių viešųjų interesų sandūrai). Tiriamos penkios skirtingos viešojo intereso pasireiškimo sritys – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo ir statybų bei vartotojų apsaugos – Lietuvos ir kitų valstybių mokslinės literatūros, teisinio reguliavimo kontekste. Remiamasi ne tik teisine, bet ir kitomis viešojo intereso atpažinimo prieigomis – politikos, ekonomikos, sociologijos mokslų bei dviejų sociologinių apklausų duomenimis.